Paskutiniais metais viltys buvo dedamos į hialurono rūgštį, mezoterapiją, jontoforezę, augimo horomonus, retinolį, imedeeną. Tačiau iki šiol akivaizdžių odos jauninimo
ir raukšlių lyginimo rezultatų buvo pasiekiama tik po kolageno, botokso arba embrioblastų injekcijų. Tai yra veiksmingos procedūros, bet jas būtina kartoti kas kelis
mėnesius, be to jos gana brangios.
Kolagenas buvo žinomas jau seniai. Jį išgaudavo iš gyvulių odos, deja, jis buvo biologiškai neaktyvus. Istoriniai ir didieji įvykiai dažniausiai prasideda labai
paprastai, o dauguma didžiųjų atradimų buvo padaryta atsitiktinai.
80- tais metais Gdansko Politechnikos, o vėliau ir Gdansko Universiteto mokslininkai, dirbdami mažiau nei kukliomis sąlygomis prie tolimų nuo kosmetologijos klausimų
išgavo iš žuvų odos ekstrakto kolageną, kurio aminorūgščių grandinės struktūra idealiai atitiko žmogaus grandinės struktūrą. Tai dar nebuvo jokia sensacija, mat iš
gyvulių odos, o vėliau ir iš žuvų, išgaunamas kolagenas jau seniai buvo naudojamas gaminant kosmetinius implantus, tirpias siūles, kraujagyslių protezus, kompresus,
taip pat kaip sudėtinė dalis tepalų, gydančių nudegimus, strijas, randus. Kosmetikos koncernai jau 30 metų investavo milijonus dolerių į kolageno, įeinančio į
brangiausių ir paprastai labiausiai reklamuojamų veido kremų, kaukių, gelių ir gaiviklių, sudėtį.
Gdansko mokslininkai (inž. Skrodzki, doc. Sadowska ir Kołodziejczyk, prof.Przybylski) empiriškai įrodė, kad baltymas iki šiol naudojamas kosmetologijoje anaiptol nėra
tas pats kas žmogaus kolagenas. Nepaisant panašumų tai yra svetimkūnis, biologiškai neaktyvus, veikiau želatinos forma, veikianti kaip placebo. Toliau beieškant
biologiškai aktyvaus kolageno buvo atrastas (taip pat Lenkijoje) filtracijos metodas per šilkaverpių fibroinus. Kadangi jų struktūra chemiškai artima kolagenui,
jie nenutraukė trapios baltymų grandinės palaikomos vandenilio junginių. (žiūrėti: žinios pažengusiems).
Būtent tą akimirką gimė didžiausias lenkų cheminis atradimas nuo baltymų ekstrakcijos iš antarktidos vėžiagyvio laikų. Kolagenas išgaunamas šiuo būdu išlaikė savo
erdvinę aminorūgščių struktūrą, panašią į žmogaus, vadinamąją trigubą spiralę. Tai reiškė, kad atsirado galimybė grąžinti odai baltymą, dėl kurio trūkumo ji sensta!
Tai yra realus jau esančių raukšlių mažinimas! Mokslo pasaulyje užvirė aistros dėl šio atradimo.
Amžių sankirtoje susidomėjimas šiuo klausimu mažėjo.Pagrindinė kliūtis, trukdanti tuojau pat įdiegti šį atradimą buvo tai, kad nebuvo sukurtas toks jo pavidalas,
kuris leistų kolagenui prasiskverbti į odos ląstelių branduolius. Kai ši problema buvo išspręsta pagaminus transdermalinį gelį, atsirado kita kliūtis – jis pasirodė
esąs neatsparus temperatūrai. Kolagenas išlaikantis trigubą spiralę buvo sensacija, bet tik tarp pasaulio specialistų. Lenkijoje šis atradimas nesulaukė didelio
atgarsio, iki 2001 m. niekas neinvestavo į praktinį jo panaudojimą, o juk jis atvėrė naują erą kosmetologijoje.
Šis klausimas buvo esminis farmacijos ir kosmetikos koncernams, norintiems gauti išskirtines teises pirmam pasaulyje preparatui, galinčiam atstatyti odos būklę,
bet nerodė susidomėjimo juo dėl denatūracijos ir trigubos spiralės iširimo kambario temperatūroje. Tačiau niekas neneigė, kad nutiko didysis įvykis.
Preparato tobulinimo darbai vyko Lenkijoje, tuo tarpu klinikiniai tyrimai dėl jo veiksmingumo vyko keliose pasaulio šalyse.
Skirtumai tarp lenkų kolageno ir kitų:
-išlaiko trigubą spiralę (spiralinį tripletą), dėl to yra biologiškai aktyvus,
-pirmasis preparatas pasaulyje, galintis ne tik sulėtinti, bet ir atsukti atgal senėjimo procesą,
-parodo dešimtis veiksmingų medicininių veikimų,
-yra nepalyginamai pigesnis ir kaip sudėtinė kosmetinių priemonių dalis, ir kaip pagrindinis produktas – transdermalinis gelis.